Tai vienas seniausių Lietuvos miestų, skaičiuojantis jau penktą savo istorijos šimtmetį. Įsikūrę tarp dviejų upių – Apaščios ir Agluonos bei dviejų ežerų – Širvėnos ir Kilučių, Biržai ypač turtingi išskirtiniais gamtos reiškiniais.
Nuo seno gamta Biržų krašte krečia pokštus: tai vienoje, tai kitoje vietoje įgriūva žemė, sudarydama karstines įgriuvas – smegduobes, jų rajone – daugiau nei 9 tūkstančiai. Žymiausia įgriūva – Karvės ola Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje. Tai geriausiai ištirtas geologinis gamtos paminklas Šiaurės Lietuvoje.
Biržų regioniniame parke pakilus į 32 metrų aukščio Kirkilų kaime esantį apžvalgos bokštą, atsiveria nuostabus 30 karstinių ežerėlių vaizdas. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.
Vienas gražiausių krašto ežerų – Širvėnos ežeras, per kurį nusidriekęs ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas, jungiantis Biržų miestą su šiauriniame ežero pakraštyje esančiu Astravo dvaru, iki XX a. priklausiusiu Radvilų ir Tiškevičių giminėms. Šiandieną šis tiltas gausiai lankomas žvejų, jaunavedžių, miestiečių ir miesto svečių, kurie nori pasigrožėti miestu, ežero ramybe ir tiltu pasivaikščioti iki Astravo dvaro.
